Haynesfield (USA)

Žirgo vardas: Haynesfield.
Žirgo veislė: Anglų grynakraujis.
Žirgo lytis: Eržilas.
Žirgo amžius: Penkeri metai.
Žirgo gimimo data: 2006.05.12.
Žirgo kilmė: Speightstown (Gone West) x Nothing Special (Tejabo).
Žirgo paskirtis: Lygiosios lenktynės.
Žirgas man priklauso nuo 2o1o.1o.2o.
Žirgo aprašymas: Ryžasis, kuris jau seniai mane traukė ir galiausiai apsisprendusi pasiėmiau jį sau. Žirgas puikiai bėgantis, lekia iš širdies, stengiasi iš paskutiniųjų. Iš 13 startų- 9 pirmos vietos ir Haynesfield dar nežada pasiduoti. Jo netolimoje ateityje laukia vienos svarbiausių metų lenktynių- BC Classic, kurioms dar spėsime pasiruošti kartu. Tikiuosi, ateityje mūsų dar laukia bendros pergalės, amžina draugystė ir mielas draugas šalia.
Šiaip Hay yra visiškas žvėris, jeigu jis nenorės ko nors daryti- niekas jo neprivers. Buvo situacija, kai eržilas bijojo įeiti į starto boksą. Viskas baigėsi tuo, kad eržilas vertėsi ir iš antro bandymo įėjęs į boksą, atbėgo ketvirtas.
Keista, nes ėmiau šį eržilą tik tam, kad pasidžiaugti kokį mėnesiuką ir paleisti kitiems. Nemaniau, kad Hay taps vienu iš mylimiausių, vienu tų, apie kuriuos iš karto pagalvoju atėjusi į žirgyną. Nesvarbu, kaip dabar pasisuks jo sportinė karjera, ar jis startuos kaip penkiametis, ar išeis į kergimą, tai visiškai nesvarbu. Ryžasis eržilas visuomet bus mano arklidėse.
Haynesfield yra visiškas grynakraujis. Jis skuba, lekia, neprisileidžia prie savęs, tačiau tas žmogus gali būti jo vieninteliu draugu. Nors garde su juo sunku, hipodrome jis skrenda, eržilas nejaučia traukos jėgos, jis lekia dėl savęs. Iš vis- šis eržilas gyvena dėl savęs ir lenktynių. Ir taip. Galbūt kada nors jis gyvens dėl manęs taip, kaip dabar dėl jo gyvenu aš.



Žirgo laimėjimai:

Spoiler:

Žirgo fotoalbumas:




Prie žirgo gardo:

Spoiler:

Trečiasis žirgas šiandien- Haynesfield. Jis jau parvestas grūmės, bet vis vien jaučiu pareigą ir norą jį aplankyti. Priėjusi prie gardo, iškart atveriu gardo duris ir įeinu vidun. Ryžasis pakelia galvą ir sugugena, priėjusi paglostau snukutį.
- Labutis, draugeli. Še, imk skanėstą, - paduodu braškinį skanėstą ir paglostau kaklą.
Hay jau kramsnoja šieną, todėl išeinu iš gardo ir viską apžiuriu. Lentelė su informacija jau yra, visas inventorius sudėtas į spintelę laukia pirmojo panaudojimo. Viską patikrinusi greit nubėgu į šieninę paiimti obuoliuko, grįžusi paduodu jį eržilui. Šis jį sukramsnoja, tuomet stumteli mane.
- Nai nai nai, koks fainuolis. O dar su greitomis kojomis, - pakutenu nosiuką, ryžasis sugugena.
Žvilgteliu į laikrodį ir atsidūstu.
- Okey, bėgu jau. O tu apsiprask, nes laukia labai svarbus startas. Čiao, - pakedenu karčius ir išeinu.
Užvėrusi duris, patraukiu link raitelių kambariuko.

Sutvarkiusi visus reikalus žygiuoju arklidėmis su lenktyniniu inventoriumi rankose. Ant mėlyno pobalnio baltomis raidėmis užrašytas žodis "Haynesfield", todėl ir taip aišku, kad žingsniuoju link ryžojo gardo. Man priėjus eržilas šoka į gardo priekį ir pradeda žviegti lyg skerdžiama kiaulė.
- Ei, malonus sutikimas! - sušunku, kai Hay pradeda tiesiog piktai šnarpšti.
Gerai, gal su juo nebus viskas taip lengva. Sudedu visą inventorių ant kabyklos, iš spintelės išsitraukiu kantarą su išvedžiojimo pavadžiu. Įėjusi į gardą, paduodu ryžui skanėstą ir šiaip ne taip uždedu tą kantarą, tuomet stipriai pririšu eržilą prie lovio. Šis bando spardytis, tačiau galiausiai nurimsta.
- Na ir ko tu taip, Hay? Viskas gi gerai, - pasakau, paglostydama per kaklą.
Žirgui šiek tiek aprimus pradedu šveisti kailiuką- nuo nugaros ir papilvės nugremžiu purvus, kelis kartus perbraukiu ir per atrodo gana švarų kailį. Taip išvaliusi abi puses, besisaugodama dantukų ir galinių kojų, nubraukiu visas dulkes nuo kailio. Ryžasis atgauna savo tikrąją spalvą ir, rodos, nurimsta. Išvalau ryžiuko snukutį, kojas ir padedu šepetį į vietą. Iškrapštau kanopas su krapštuku, vėlgi, pasisaugau galinių kojų, nes dar nežinia, kas šitam puspročiui gali užeiti. Galiausiai iššukuoju karčius, iš uodegos išrankioju pjuvenas, tuo tarpu Haynesfield pagrąsina man galine koja.
- Žinai, aš to netoleruosiu!! - šukteliu, kai tai jau rimtai įgrysta.
Baigusi valymą išnešu šepečius į spintelę, iš jos atsinešu mėlynus bintus. Pasilenkusi prie priekinių kojų jas užsuku, jau be baimės tą patį padarau ir su galinėmis. Hay vis dar palenkęs ausis, bet nieko jau nebedaro. Paglostau kaklą ir bandydamas kąsti Hay vos nenuplėšia pavadžio.
- Tu baigsi?
Trinkteliu per snukį. Užmetu ant nugaros mėlyną pobalnį, ant paminkštinimą su lenktyniniu balneliu. Tai pat pasiimu į rankas kamanas su mėlynais pavadžiais. Greitomis nuėmusi kantarą, permetu pavadžius per galvą. Aišku, per tiek laiko Hay spėja paeiti atgal, bandyti man įsegti ir pan. Uždėjusi kamanas susegu dirželius, tuomet perkišu per pavaržą martingalą, ją paveržiu. Užmetu ant nugaros poponą, paimu steką į dešinę ranką. Prie žąslų prisegu išvedžiojimo pavadį ir atveriu dideles gardo duris. Priremiu steką prie ląstos, išsivedu ryžą į taką tarp gardų. Abu patraukiame link hipodromo.

**********

Po treniruotės kartu su Seance. ir jos augančiu čempionu Uncle Mo, pardundame į arklides. Priėjus prie gardo, nuimu nuo nugaros poponą, užmetu jį ant kabyklos, viena ranka kuo greičiau nusuku nuo kojų bintus. Numetu juos prie gardo durų, nuo žąslų nusegu išvedžiojimo pavadį. Įvedu eržilą į gardą, atveržiu pavaržą ir viską nukeliu. Tuomet nuimu kamanas ir.. pabėgu iš gardo. Viską užmetu ant kabyklos, iš šieninės atnešu kelis obuolius, nes, nors Haynesfield atspindi visišką grynakraujį, jis ir dirba kaip grynakraujis. Grįžus prie gardo paduodu obuolius nuo rankos, paglostau ryžąjį.
- Tai ką, čia tavo tikras veidas ar praeitą kartą savo tikrąjį veidą rodei? - paklausiu, pakedendama karčius.
Sukramtęs obuolius Hay sugugena. Paglostau snukutį, turbūt pirmąjį kartą ir išeinu iš gardo.
- Žinai, man su probleminiais arkliais tik fainiau. Adios, mažas, - užveriu gardo duris, susirenku visus daiktus ir patraukiu link balninės.

Ateinu pas savo mažylį naktį. Ryžikas, kaip jau tapo įprasta, pasitinka mane šnarpšdamas ir bespardydamas sieną. Sudrausminu eržilą, iš spintelės išsitraukiu šepečius, šiltą poponą ir kantarą. Įeinu į gardą.
- Sveikas. Gal jau šiek tiek ramesnis būsi? - paklausiu.
Ryžasis pakasa kanopa žemę, leisdamas suprasti, kad nė velnio. Atsidūstu, padavusi skanėstą greitomis uždedu kantarą ant snukučio. Perkišu grandinėlę per burną, kad ramiai pabūtų. Aišku, jam tas nė motais, bet man nors kiek ramiau. Greitomis nušveičiu kailį su kietuoju šepečiu, labai nelendu prie galinių kojų. Baigusi valymą, nubraukiu visas dulkes su minkštuoju šepečiu, išvalau papilvę, snukutį, kojas. Galiausiai iššukuoju karčius, iš uodegos išrankioju pjuvenas. Atsargiai iškrapštau kanopas, paglostau kaklą, kai lieku sveika. xD
- Tikiuosi, kad susidraugausim, nes taip tave valytis yra katastrofiška.. - tarsteliu.
Užmetu ant nugaros poponą, susegu jo diržus. Tai pat padedu šepečius į vietą ir išsivedu ryžąjį į taką tarp gardų.

**********

Po valandos parvedu eržilą iš levados, visos visiškai baltos.. Hay, kaip įprasta, mane tampo ir bando visaip eržilą didįjį vaidinti, bet jo nepalyginsi su tais tikrais eržilais. Priėjus prie gardo, nuimu nuo nugaros žieminį poponą ir jį pakeičiu gardiniu. Įvedu padarą į gardą, nuimu nuo snukučio kantarą ir pakedenu karčius. Haynesfield žvilgteli į mane piktu žvilgsniu ir mano kantrybė neiškenčia.
- Po velnių, ką aš tau padariau? Damn, tau teks susitaikyti su mano draugija, nes labai tave myliu ir mes bėgsime skačkėse! - šukteliu, tačiau tik taip, kad girdėtų jis.
Dabar jau pikčiau paglostau ryžojo snukutį ir paduodu nuo delno braškinį skanėstą. Išeinu iš gardo ir apsižvalgau. Galiausiai išeinu.
- Iki, Hay.

Savo rankose nešdama visą transportinį inventorių, ateinu pas savąjį kovotoją Haynesfield.
- Sveiks, vaiki. Pasiruošęs kovoti? - įeinu į gardą, pakedenu karčius.
Ryžasis nebando griebti rankos, nustembu. Paduodu nuo delno skanėstą, uždedu ant snukučio kantarą. Kadangi kailiukas neseniai išblizgintas, iš karto užmetu ant nugaros storą žieminį transportinį poponą, susegu diržus. Uždedu ant kojų apsaugas, kad kojų nesusitrankytų. Kuodukus supinsime vieną dieną prieš startą, vadinasi, viskas. Išsivedu ryžiką iš gardo, apsižvalgau arklidėse. Paglostau eržilo kaklą, kuris šiandien stebėtinai ramus ir abu patraukiame link bocmano.

ŽIRGAS LENKTYNĖSE "ASN CUP CLASSIC".

Taigi, parsivedu Haynesfield po neįvykusių lenktynių. Jos įvyko, bet mes išsibraukėme dėl to, kad aš nebespėjau pasiruošti dviems užbėgimams. Tačiau Hay tapo kažkiek ramesnis kitame žirgyne, kai vieninteliai padarai aplinkui, kuriuos jis pažinojo, buvau aš ir jo pusiau broliukas Wine Police. Tad ši kelionė jam išėjo į naudą ir dėl starto atšaukimo aš visai džiaugiuosi.
Privedus ryžąjį prie gardo, iš karto įvedu jį vidun, kad galėtų apsiuostyti naujoje vietoje ir grįžti į įprastinį, pikčiurnos, amplua. Nuimu nuo snukučio kantarą, nuo kojų nuimu transportines apsaugas ir poponą. Hay apsižvalgo garde, pasipurto. Atsigeria ir priėjęs prie manęs, stumteli. Paduodu ryžiukui skanėstą, kad buvo tikrai pakenčiamas.
- Na ką, vėl grįžom namučio. Šiaip nebijok, lenktynės dažnai rengiamos, dar geriau pasiruošime ir sudalyvausim, - tariu, pakedendama karčius.
Ryžasis pasitrina į mane ir galiausiai ima tyrinėti gardo karteles, iš naujo atrasdamas įdomybes. Aš išsinešu visus daiktus iš gardo, susikraunu juos į tašiuką. Vėl įėjusi į gardą, paduodu obuoliuką eržilui ir palieku garde.
- Čiau, pikčiurna. Susimatysim dar, - tarsteliu.
Užsimetu tašę ant peties ir nuvarau balninės link.

Susirinkusi visus daiktus daiktelius, žygiuoju link savo didžiausio patrakėlio Haynesfield gardo. Šmikis spardo sienos duris, pamatęs mane, stojasi piestu ir prišoka prie lovio. Tuomet pabando įlipti į jį, tačiau užrėkus, atgauna sveika protą.
- Tu rimtai kažkoks trenktas ar tik apsimeti? - paklausiu, sudedama visus daiktus prie gardo. Iš spintelės išsitraukiu šepečius, bintus ir kantarą su išvedžiojimo pavadžiu. Įeinu į gardą, ryžas bando kąsti.
- Tik leisk tau pastovėti, ir išvis durnas pasidarai.
Pasigavusi snukutį, uždedu kantarą, perveriu grandinėlę per žabtus ir išsivedu ryžą. Šis vis vien bando karsčiuotis, tačiau trūkteliu už pavadžio, ir kažkiek aprimsta. Prisirišu jį prie gardo, į rankas pasiimu šepečius. Pirmiausia, iššukuoju karčius. Po to iš uodegos išrankioju pjuvenas, nupurškiu ją sprajumi. Tuomet imuosi kailio. Pirmiausia nugremžiu nuo ryžiaus ryžo kailio sulipimus, tuomet su minkštu šepečiu nubraukiu nuo kailio dulkes. Išvalau papilvę, kojas ir snukutį. Žinoma, Hay bando kandžiotis, todėl gauna velnių. Paskui atsinešu kibirėlį ir iškrapštau kanopas, per didelįį eržilo nenorą.
- Blem, jeigu tu ir jojime toks būtum, aš tave iškastruočiau. Bet neapsimoka. Greit pasensi ir surimtėsi, xD - pasakau ir nusijuokiu.
Baigusi valymą, padedu šepečius į spintelę, pradedu užsukinėti bintus, Haynes vėl bando spardytis, tačiau nelabai pavyksta. Užsukusi bintus ant visų keturių kojų, paimu į rankas pobalnį su balneliu lenktyniniu. Užmetu abu, stumteliu priekin, tuomet paveržiu pavaržą. Užmetu ant nugaros poponą, susegu diržus tiek prie ląstos, tiek prie pavaržos. Tuomet greitai nuėmusi kantarą, uždedu kamanas, sutvarkau visus dirželius. Prisegu prie žąslų išvedžiojimo pavadį, paimu į ranką steką.
- Tu tik pamėgink mane patampyt, aš tave parduosiu, kapyš? - pagrąsinu ryžui ir nusivedu link hipodromo.

**********

Po treniruotės parsivedu ryžąjį į gardą. Šis kažkiek padirbęs, todėl ramesnis, bet vis vien vienas neramiausių mano horsų. Priėjus prie gardo, nusuku nuo kojų bintus, tada nuimu nuo nugaros visus daiktus. Permetu ant kabyklos, galiausiai įvedu ryžą į gardą. Nuimu nuo snukučio kamanas, pakabinu ant kabliuko. Ryžas vėl bando griebti už rankovės, bet išsisuku ir trinkteliu per snukį. Šis užsišikęs nueina į gardo gilumą. Aš tuo tarpu sutvarkau visus daiktus, pasikuitusi kišenėse, surandu kelis skanukus. Įeinu pas Haynesfield.
- Na ką, še, turėkis. Visai neblogas buvai šian. O dabar- ikiuka, - pakšteliu nosin ir išeinu iš gardo.
Susirenku visus daiktus, užveriu duris ir patraukiu link balninės.