Cicero Z (BEL)

CICERO VAN PAEMEL Z.
Carthago Z x Rendez Vous Van Paemel.

Žirgo vardas: Cicero Van Paemel Z.
Žirgo veislė: Belgų šiltakraujis (BWP).
Žirgo amžius: Vienuolika metų.
Žirgo gimimo data: 2000 metų spalio 14 diena.
Žirgo kilmės šalis: Belgija.
Žirgo lytis: Eržilas (licenz.)
Žirgo spalva: Širma.
Žirgo ūgis: 172 centimetrai.
Žirgo paskirtis: Prof. konkūras.
Žirgas licenzijuotas kergti: belgų šiltakraujų, švedų šiltakraujų, bavarų šiltakraujų, hanoverių ir holšteinų veislės kumeles.
Žirgas priklauso man nuo 2oo9.o7.22.
____________________
Tėvas: Carthago Z*** Capitol I (Capitano x Folia) x Perra (Calando I x Kerrin).
Motina: Rendez Vous Van Paemel*** Randel Z (Ramiro Z x Anaric Z) x Granie (Graphit x GoldLadie).



Žirgo video:
Dvimetis.
Septynmetis. 2,o5 metro.
Žirgo aprašymas: Mielas žirgas, drąsus ir pasiaukojantis. Jeigu tik matantis šviesą prieky, einantis jos link, nesvarbu, koks kelias būtų. Tai žirgas, kuriam apsakyti reikia tūkstančio žodžių, tai žirgas, kuriam pažinti reikia tūkstančių dienų ir naktų. Mes bendraujame jau daugiau kaip pusantrų metų, tačiau jis vis vien sugeba mane nustebinti ir pasijusti taip, lyg vakar būčiau pirmą kartą ant jo sėdėjusi. Tam, kad suprastum jo šokimą, tam, kad perprastum jo jausmus manieže, aikštelėje ar miške, reikia laiko ir kantrybės. Tai neišsemiamas žirgas- jis priverčia išsisemti tau. Cicero niekuomet piktybiškai netrukdys, niekada nesistengs numesti- eržilas tiesiog padeda nusileisti ant žemės. Vėlgi- nepiktybiškai.
Tačiau supratus, koks auksas tavo rankose, norisi būti šalia jo visą laiką. Tyliai klūpoti šalia Cicero ant šaltų šiaudų naktį. Tiesiog.. būti. Egzistuoti šalia jo. Prieš metus aš egzistavau jo šešėlyje- dabar egzistuoju stovėdama šalia šio didingo širmio. Ir jeigu jausmai gali pasikeisti, man jie pasikeitė prieš maždaug mėnesį- aš supratau, koks auksas mano rankose. Ir nuo tada stengiuosi kaip įmanydama, kad galėčiau būti šalia Cicerinio. Galbūt aš pagaliau supratau, kas yra tikra meilė. Meilė žirgui, meilė padarui, nepriklausomam nuo nieko, tik pačio savęs, nuo savo kojų ir kraujo, plūstančio į jas. Gal tai ir yra meilė padarui, kuris net mylėdamas, to neparodo..

Žirgo rezultatai:

Spoiler:

Žirgo VŽ laimėjimai:
I vieta "Širmo žirgo 2oo9" parodoje.
I vieta konkūro varžybose, Levade žirgyne.
VI vieta "Olimpinėse žaidynėse 2008", invidualus konkūras.
III vieta "Olimpinėse žaidynėse 2008", komandinis konkūras.
I vieta "Meniškiausia nuotrauka 2010" parodoje, Estorilo žirgyne.
III vieta "Išdykėlis 2010" parodoje, Estorilo žirgyne.
III vieta "Varžybų pamaiva" parodoje, Sidabro žirgyne.
III vieta kieminėse Sidabro konkūro varžybose.
II vieta Estorilo "PRO Show Jumping" varžybose.
III vieta Estorilo parodoje "Aš mielas!".

Spoiler:

Žirgo fotoalbumas:






Prie žirgo gardo:

Spoiler:

Po visų sekmadienio darbų, atslimpinu prie Cicero gardo. Vaikis pasitinka mane smagiai žvygaudamasis, užkrėsdamas savo linksmumu ir mane.
- Sveikūūūūtis, širmi. Seniai bematytas tu. : * - tariu, žiūrėdama, kaip eržilėnas prilekia prie manęs ir palaimingai sugugena. Pasiimu į rankas šepečių dėžę su keliais skanėstais. Įžengusi vidun, puolu prie širmuko kaklo. Apsikabinu jį, po kiek laiko atlipusi pavaišinu skanėstais.
- Tai štai. Dar nenusprendžiau, ką šian veiksime, bet bevalant pažadu sugalvoti. - išsišiepiu savo mylimam širmukui. Šis vis dar šviesėja, nors dabar, kaip pridera žiemai, yra šiek tiek tamsesnis. Pasiimu į rankas kietąjį šepetį, pradedu šukuoti švelnius eržilėno karčius. Tuo tarpu Cicerinis nemiega- išnaršo visas mano kišenes, apuosto šepečius ir šeip mane. Taip pasunkindamas man karčių, bei uodegos valymą dar daugiau. Iš uodegos išrankiojus paskutines pjuvenas, Paemel prišoka prie manęs ir lyg būdamas šunytis sugugena.
- Cici, tu ne šuniukas. : DD Nors iš charakterio pralenki net ir labradorą. Būk eržilas, padare mano. : * - padalinu kelis patarimus, pasiimdama į rankas kūno šepetį. Pradedu braukti dulkes nuo švelnaus, tamsaus kailio, nepalikdama nė dulkelės. Išvaliusi šią pusę, pereinu į kitą. Aicas visą laiką mane stebi, bet, turbūt, mąsto apie mano pasakymą. Nušukuoju visą kailiuką, nepalikdama nė dulkelės, išvalau kojas. Baigusi valymą, pasiimu į rankas kanopų krapštuką. Cicero iš kart pakelia savo kanopikes, tad problemų nėra. Baigusi valymą, išnešu šepečių dėžę iš gardo. Pravertų durų tarpas yra maždaug 30 cm., bet Cicerinis jį belekiek išdidina ir pats vos ne išeina.
- Stop stop stop. : DDD - nusijuokiu, kai jis dar ir lūpą atvėpia. Įstumiu mielieką atgal į gardą, pasiimu į rankas keturias apsaugas. Trumpas uždedu ant galinių kojų, ilgas ant priekinių. Tada pasiimu į rankas kamanas, pasigavusi snukutį, jas uždedu. Žirgėnas neužkelia galvos, kaip įprastai, matyt labai nori eiti prasijudinti. Atidarau gardo duris ir išsivedu širmį į taką tarp gardų. Tai padarius, prilaikydama jį už vieno pavadžio, užmetu ant nugaros pobalnį (mėlyną) su paminkštinimu, bei balnu. Pastumiu viską į priekį, nes per daug atgal buvau uždėjus ir paveržiu pavaržą. Pamatau, kad Cicerinis krūpteli nuo pavaržos užveržimo, nors veržiau ne staigiai. Tačiau po kelių akimirkų vėl atviepia lūpą ir praskaidrina nuotaiką. Užmetu ant jo nugaros jojimo poponą, iš kart prisiveržiu pavaržą ir susitvarkau kilpas. Išsivedu žirgių pro arklidės duris, prieš tai nustebinusi arklininką savo klausimu:
- Kas prigirdė mano žirgą alkoholiu, kad toks linksmas? - xi xi, aš tikrai nesveika.

**********

Į arklidę grįžtam po labai nuotaikingo pasijodinėjimo. Cicerinis jau išsilakstęs, bet toli gražu nepraradęs savo linksmumo. Prisivedusi jį prie gardo, ten susistabdau ir nuimu poponą. Neskubu, todėl jį sulankstau ir padedu ant kabyklos. Atveržiu pavaržą, nuimu viską nuo nugaros. Per daug netvarkau, šį kartą suskumbu nuvesti žirgių į gardą. Įvedus Cicerinį į gardą, apsuku ir nuimu kamanas. Šis pasiražo, pasipurto. Pakabinu kamanikes ant kabliuko, vėl įėjusi į gardą, atsagstau apsaugas. Jas išnešusi iš gardo, nuvalau su skuduriuku. Sutvarkau visą inventorių, bet dar nepasiimu jo į rankas. Pasikuitusi savo kišenėse, ištraukiu Cicero obuolį su morka. Paduodu juos eržilėnui, apsikabinu kaklą.
- Čiau, mažuti. - paploju per širmiaus kaklą, išeinu iš gardo. Užveriu duris, tada susirenku visą inventorių, žvilgteliu į Cicerinį. O tada patraukiu link balninės.

Susitarusi su Bouncy., kad einam jot, iš karto atskubu į arklides. Matau, kaip Street volojasi garde, jau prajudintas. Kiti tai pat ilsisi, tik Cicero stovi iškišęs galvą, jau laukdamas, kol ateisiu. Patraukiu į balninę. Ten susirinkusi visą reikalingą inventorių patraukiu pas savąjį mažių. Šis džiaugsmingai sužvengia, man pasiekus jo gardą. Palaimingai sukraunu visą inventorių ant kabyklų, nes jis tikrai nelengvas. Pasikuitusi ištraukiu ir Ciciui paduodu skanėstų, tuomet atsirakinu spintelę. Iš jos paimu šepečių dėžę su keturiomis apsaugomis, bei kantaru. O šis, aišku, su leicu. Įėjusi į gardą, pasigaunu padariuką, uždedu kantarą.
- Niu, sveikutis, sveikutis. - užsegu sagtį, išsivedu galingą širmį iš gardo. Prisirišu take tarp gardų, imuosi valymo. Šis ima uostinėtis su Blind, ajajai, meilė. : DD Iššukuoju eržilėno karčius, iš uodegos išrankioju pjuvenas, nepalikdama nė šapelio. Kai Blind'ei pabosta Cicero vyriškas dėmesys, ši sužviegia ir spiria į sieną. Širmis tai pat švysteli koją.
- Ar apsiraminsit? - apraminu žirgus, abiems paduodama po skanėstą. Vėl imuosi šveisti kūno purvus. Nugremžus visus purvus, išbraukau minkštu šepečiu visokius trafaretus ir galiausiai juos sulyginu. Išvaliusi visas dulkes, išvalau kojas, papilvę. Tą patį, aišku, padarau ir iš kitos pusės. Atsinešusi kibiriuką iškrapštau didelio, gal net didžiausio mano turimo padaro kanopas, baigusi nunešu kibiriuką į vietą. Padedu šepečius į spintelę, paimu į rankas dvi apsaugas. Atlipinu lipdukus, uždedu ant kojų. Ilgos atsiduria ant priekinių, trumpos ant galinių. Kaip visada. Tą patį padarau ir kitoje pusėje, užmetu ant nugaros universalų pobalnį su paminkštinimu. Pataisau dirželius, užmetu balną. Pastūmusi į priekį, paveržiu pavaržą. Kadangi šiandien nėra šalta, popono nededu. Greitomis nuėmusi kantarą, uždedu kamanas. Susegioju dirželius, aptvarkau take padarytą netvarką ir patraukiame link kiemelio, kur dar šiek tiek palaukus susitiksim su Bouncy.

**********

Po pasijodinėjimo grįžtame į arklidę. Priėjus prie Cicerinio gardo, stabtelime, nusprendžiu čia pradėti nubalnojimą. Tad laikydama vienoje rankoje pavadį, kita atveržiu pavaržą ir šeip ne taip nukeliu viską nuo nugaros. Užmetu ant kabyklos, įžengiame į gardą. Atsegusi kamanų dirželius, ištraukiu žąslus iš burnos. Perkišusi dirželį per pavadį, pakabinu ant kabliuko. Atsegioju apsaugas, jas nuvalau nuo žemių.
- Ačiū už nuotaikingą pasijodinėjimą. - paduodu kelis skanėstus, paglostau kaklą. Įdėjusi šiek tiek šieno, dar pabendrauju su širmium. Galiausiai apsikabinu eržilėno kaklą.
- Ikiūūkąą. - išeinu iš gardo, užveriu duris. Susirenku visą inventorių, žvilgteliu į Cicerinį ir patraukiu link balninės.

PROFILAKTINĖ APŽIŪRA

:: Patikrintos kanopos/kailis/akys (žirgas sveikas)
:: Patikrinta ausų/nosies/burnos ertmė (žirgas sveikas)
:: Paimti kraujo mėginiai (žirgas sveikas)
:: Suduoti vaistai nuo kirminų (žirgas sveikas)
:: Suleisti vaistai nuo įv. ligų (žirgas sveikas)

Veterinarė, etiketė.

2010-03-29

Sutvarkiusi visus būtiniausius reikalus atkeliauju į balninę. Joje tylu, bet joje ilgai neužsibūnu. Susirinkusi visą konkūro inventorių patraukiu link gardų. Žingsniuoju link gardo arklidžių vidury, kur stovi mano mažutis Cicero. Mane pamatęs smalsiai iškiša galvą, sukabinusi visą inventorių, atsirakinu spintelę. Širmis jau nerimsta, nerimauja, ko aš neištariu tų lengvų žodelių "Sveikas", "Labas" ir pan.
- Palauk.. palauk.. - ištariu, besikuisdama spintelėje. Išsitraukusi kelis skanėstus, įžengiu gardan.
- Va, radau! - nusijuokiu. - Sveikūūtis, padariuke. - paduodu skanėstus nuo delno, imu ilgais mostais glostyti širmiaus kaklą. Kai eržilas atsisuka į mane, nustoju glostyti ir nukulniuoju susirinkti šepečių su apsaugomis. Pirmiausia imuosi karčių šukavimo, tai pat uodegos valymo. Iš pastarosios išrankioju visas pjuvenas, nepešdama iššukuoju susivėlusias vietas, palengva pereidama prie karčių. Iššukuoju ir juos, padėdama šepetį atgal. Imuosi kūno valymo, pirma su gremštuku nubraukiu visus sulipusius purvus, nustumiu linksmą padariuką šonan, kad mane praleistų. Nugremžiu visus purvus, tada švelniai nubraukiu dulkes, ten kur nubraukta kailis širmas širmas, kur ne- pilkas. Greitai visą nubraukau, kad visas eržilėnas būtų širmukas, išvaliusi šepečius vieną į kitą padedu į šepečių dėžę. Pasiimu sau į ranką kanopų krapštuką, Cicerinis iš karto pakelia kojytę.
- Šaunuolis! - išvaliusi visas kanopas paploju per kaklą, žodžiu pagiriu dar valant, kad toks gerietis mano eržilas-labradoras. xDD Išsivaliusi savo širmąją grožybę, išnešu šepečius į spintelę, įdedu į vietą. Pasiimu į ranką pobalnį, paminkštinimą ir balną su pavarža. Įėjusi į gardą, viską užmetu ant nugaros, per kaklą permetu martingalą su krūtindiržiu, susegiau dirželius. Paveržiau pavaržą, prieš tai sutvarkiusi šiek tiek susibangavusį pobalnį. Paimu į ranką dvi priekines apsaugas, pasilenkusi prie kojų užlipinu lipdukus, patvarkau apsaugą ant kojos. Išėjusi iš gardo pasiimu galines, šiek tiek suskumbu, nes Cicero jau pabalnotas stovi. Uždedu galines apsaugas, sutvarkau lipdukus, pasiimu į ranką kamanas. Pasigavusi snukutį, įkišu žąslus į burną, susegu dirželius, patvarkau krūtindiržį. Kadangi oras gana šiltas, gūnią užmetu tik ant subiniuko, atvėrusi duris išsivedu didčkį.
- Arba aš mažėju, arba tu vis nenustoji augt. Ramiaaau, - paploju per savo meškino kaklą, pasiimu konkūrinį stekutį. Cicero stoja mažu piestuku, paraminu padariuką, nes jis, aišku, išsigando steko. Patraukiam link lauko aikštelių centro, o po to link konkūrinės aikštelės.

*********

Po treniruotės grįžtame į arklidę, veduosi širmokšnį šalia savęs, Cicerinis eina palenkęs galvą, paglostau kaklą.
- Juk nenukankinau, - tariu, sukikendama. Bet tikrai nieko tokio nedarėm. Priėjus prie gardo, nutraukiu nuo balno poponą, užmetu ant kabyklos, įžengiam į gardą. Apsisukam, imu segioti kamanų dirželius, atveržiu pavaržą, kad nuimčiau martingalą su krūtindiržiu. Atsegusi dirželius nuo balno žiedelių, nuimu kamanas, perkišu pavadį per pasmakrės diržiuką ir užkabinu ant kabliuko. Nukeliu visą mantą nuo nugaros, šiaip ne taip užkabinus ant kabyklos įmetu į lovį šieno, imuosi atlipinėti apsaugas. Paskui nubraukiu dulkes su šluoste, gardo inventorių sudedu į spintelę, ją patvarkau, nes netvarka juoda. :s Pabaigusi darbus darbelius, įeinu pas savo mažiuką.
- Ikius, padare, - pakšteliu šienuoton nosin, susirenku visą inventorių ir patraukiu į balninę.

Grįžiusi iš visų reikalų, pagaliau patraukiu į arklides. Jose šurmulys, vaikštinėja arklininkai ir grūmai, tvarko taką tarp gardų ir pačius gardus. Pasisveikinu su visais, pasiimu iš striukės maišiuką su morkomis ir obuoliais ir patraukiu link savojo širmiaus gardo. Priėjusi jį, padedu maišiuką ant spintelės, iš jos išsitraukiu keturis bintus, kantarą su leicu ir poponą. Įeinu į gardą, viską sudedu prie durų, pamūčinu savo mylimą širmą snukelį.
- Sveeeikas, sveeikas, - paduodu kelis skanėstus, į gardą atsinešu dar šepečius ir maišelį, jau minėtą. Su minkštu šepečiu greitomis apvalau visą kailį, gana kruopščiai, bet ne kaip jojimui, o kaip levadai. Nubraukiu dulkes nuo snukučio, kojų, papilvės. Įmetu šepetį atgal, užmetu ant Cicerinio nugaros poponą, susegu diržus priekyje ir prie papilvės. Eržilas vis bando pagriebti mane už striukės, bet kažkaip išsisuku. Pradedu šukuoti karčius, tada juos papešioju, nes išsidraikę, o šiuo metu pešioju visiems. Praretinusi karčių gretas, išrankioju iš uodegos pjuvenas, ją prašukuoju šepečiu ir nupurškiu sprajumi. Padedu šepečius atgal, pasiimu į rankas kanopų krapštuką. Pradedu valyti kanopas nuo priekinių, su šepetuku nuvalau sieneles, kad nebūtų apskretusios purvais. Galiausiai pereinu prie galinių kanopų, tai pat nuvalau purvus. Baigusi įdedu šepetį į šepečių dėžę, ją išnešu ir padedu į spintelę. Pasiimu į ranką bintus, juos pradedu užsukinėti, užsukus pirmąjį patrinu lipduką. Pereinu prie galinės kojos, taip apeinu apie visą Cicero ir užsuku bintus. Paskui ant snukučio uždedu kantarą, prisegu leicą, išnešu užsilikusius daiktus į spintelę. Atveriu dideles gardo duris ir išsivedu milžinuką. Paduodu vieną obuolį ir patraukiame link ganyklos.

**********

Po maždaug 4 valandų parsivedu abu širmius į arklidę, pririšu Cornet prie jo gardo ir nubėgam su Ciceriniu pas jį. Įvedžiau širmį vidun, nuėmiau nuo nugaros gana šlapią poponą, jį sulanksčiau ir sugrūdau į spintelę. Nuėmiau nuo snukučio kantarą su leicu, juos tai pat įdėjau į spintelę, tuomet ėmiausi bintų. Greitomis juos visus nusukau, kadangi jie gana šlapi, palikau prie gardo džiūti, o po to Jolka susuks. Turės darbelio bent šiek tiek. : DD Apsikabinu širmiaus kaklą, pakšteliu nosin ir duodu likusią Cicerinio dalį skanėstų. Kitą dalį palieku Corniui. Atsitraukiu, uždarau gardo duris.
- Ikius, mažiau, - pamoju ir patraukiu link Cornet'o.

Sukraunu daiktus prie gardo.
- Sveikas, mažiau, - pasisveikinu, paduodu kelis skanėstus. Širmis prisiglaudžia su nosiuku prie mano rankos, paglostau eržilą
- Aš irgi tavęs belekaip pasiilgau. Dabar atsigriebsim, pradėsim dažniau joti, - pažadu, paduodama obuoliuką. Cicerinis palaimingai jį sukramsnoja, aš tuo tarpu iš spintelės išsitraukiu šepčius su kantaru. Įėjusi, uždedu pastarąjį, išsivedu širmuką į taką. Prisirišu ir imuosi valymo. Iššukuoju susivėlusius karčius, šiek tiek papešioju, kad būtų kaip seniau. Cicero toli gražu neapleistas, tik manęs išsiilgęs. Išrankioju iš uodegos visas pjuvenas, nupurškiu sprajumi. Greitomis nušveičiu kailiuką, nugremžiu visus purvus nuo kailio ir nubraukiu juos su minkštu šepečiu. Paploju eržilui per kaklą, kad gražiai bendrauja su Cornet'u. Paduodu skanėstą ir pastarąjam širmiui. Atsinešusi kibiriuką iškrapštau kanopas, nunešu viską į vietą. Ištepu kanopas su tepaliuku, kad neskilinėtų. Viską sudedu į spintelę, iš jos išsitraukiu keturis mėlynus bintus. Lėtai ir tvarkingai užsuku juos ant kojų, sulipinu lipdukus. Užmetu ant nugaros mėlyną konkūrinį pobalnį, juodą balną. Stumtelėjusi į priekį paveržiu pavaržą. Nuimu nuo Paemel snukučio kantariuką, greitomis uždedu kamanas. Sutvarkau dirželius, persimetu pavadžius per galvą. Laikydama juos vienoje rankoje, kitoje paduodu skanėstą, pasiimu stekutį. Trumpai šnekteliu su Jolanta, o tuomet patraukiame link konkūrinės aikštelės.

**********

Po valandžiukės grįžtame laabai sukaitę. Lauke 33 laipsniai, uodai kandžioja.. Dabar miškas ne pati geriausia idėja. Prisivedusi Cicero prie jo gardo, atveržiu pavaržą ir viską nukeliu. Užmetu ant kabyklos, nuimu kamanas ir uždedu kantariuką. Cicerinis vėl patampa pririštas, bet nestresuoja ir pasidalina įspūdžiais su Cornet. Nusuku nuo kojų bintus, juos susuku. Sutvarkau viską prie gardo, atsinešu kibiriuką ir iškrapštau širmio kanopas. Kai jau viską sutvarkau, paduodu morkų ir įvedu į gardą. Pakšteliu nosin, nuimu kantarą.
- Čiau, bambino, - apsikabinu kaklą, atsitraukiu. Uždarau gardo duris, susirenku visus daiktus ir patraukiu link balninės.

Iš erdvios balninės patraukiam į arklidės. Biscuits stapteli prie priekyje stovinčio Cornet Obolensky gardo, o aš žvalgydamasi nueinu prie Cicero. Širmis toli žvelgia į savo savininkę, o pamatę, jog kišu jam prie nosiaus cukrų sugugena ir paiima.
- Na tai sveikas. Jetus, kaip tu išviesėjai, koks išgražėjęs.
Paiimu šepečius nuo žemės ir įeinu į gardą prieš tai jį atidariusi. Paglostau minkštą žirgo nosį ir pasiimu kietą šepetį. Kadangi žirgas labai šviesus be jokių vargų pašalinu visokius priskretimus. Tada minkštu šepečiu išmasažuoju Cicero kart kartėmis lengvai perbraukdama per snukutį. Dailiajam tai matyt patinka. Susirendu dėžėje šukas kafrčiai ir karčius suguldau į vietą pusę. Prieinu prie uodegos ir Cicero atsuka galvą ir žiūri į mane, gaudo kiekvieną, net menkiausią judesį. Nėra ko čia stebėtis, aš jam naujas, nepažįstamas padaras. Išrenku uodegą ir perbraukiu ją su šepečiu. Tada krapštuku iškrapštau kanopas, kurias eržilas noriai paduoda. Uždedu ant nugaros mėlyną pobalnį, paminkštinimą ir universalų balną. Priveržiu pavaržą ir susegu diržus. Kai nusikabinu kamanas, Cicero sužvengia ir kapsto koja kraiką. Tada patraukia savo kaimynų dėmesį ir gardą įlenda du smalsūs snukučiai.
- Kaip matau jūs čia linksmai gyvenat.
Pakamanoju Cicero, susegu dirželius ir apibintuoju kojas jam. Paploju per kaklą už ramybę ir tada plačiau atvėrusi gardą išsivedu.

***

Po pusantros valandos grįžtame keturiese - aš, Cicero, Cornet bei Biscuits. Jiedu pasuka į priekyje stovintį gardą, o mudu su kiek tamsesniu širmeliu einam toliau. Praveriu gardo duris ir įvedu jį. Apsuku. Pavarža beveik iki galo atveržta, ad teliko asegti kitus dirželius ir balną nukeliu. Padedu ant rėmo. Atsegu bintų lipdukus ir nubintuoju kojas žirgui. Bintus susuku ir šdedu į maišelį. Atsegu kamanų dirželius prieš tai visus atkaišiojus ir nuiimu kamanas. Cicero pasitrina į mane ir džiaugsmingai prunkšteli. Ką tai galėtų reikšti? ;> Na, nesvarbu, bet manau tai geras ženklas. Įdedu Cicerui pora skanėstų ir atsitempusi šepečius išukuoju jį visaip. Sutvarkau kanopėles.
- Na ką, smagų laiką apturėjom širmokšni. Malonu susipažinti buvo, dabar - viso.
PAglostau Cicero Z ir uždarau gardą. Susirenku daiktus ir išeinu.

Nusprendusi, kad prieš išvažiavimą reikia prasijudinti kelis arkliukus, trepsiu arklidėmis link savojo širmokšnio gardo. Širmis, pamatęs, kad ateinu, sužvengia ir iškiša snukutį. Sukraunu visą inventorių, pasikuitusi kišenėse ištraukiu cukriuką.
- Sveikutis. Eisim šiandien pasijodinėti į mišką ar kur, - tariu, paglostydama snukutį. Iš spintelės išsitraukiu šepečius, kantarą ir keturias apsaugas. Išsivedu dičkį į taką tarp gardų, prisirišu. Nubraukiu nuo kailio dulkes, plačiais mostais, kad kuo daugiau aprėpti. Kur reikia nugremžiu purvus, išvalau šepetį. Išvalau ir kitą pusę, nuotaikos apsoliučiai nėra, todėl visiškai panyru į darbą. Tematau tik tą širmą širmą kailį prieš savo akis. Mintyse kartoju žodžius, kurie sugriovė gyvenimą. Bent iki rugsėjo. Išvalau kojas, snukutį ir papilvę. Sumetu šepečius į dėžę, iššukuoju karčius. Iš uodegos išrankioju pjuvenas. Cicerinis nieko nedaro, jaučia, kad dabar visiškai ne laikas. Turbūt prie niūrios nuotaikos prisideda ir tai, jog arklidėje, šalia manęs nėra Street ir Blind. Kad su pastarąja negaliu pasidžiaugti jos pergale. Vis dar nelabai numanydama, ką darau atsinešu kibiriuką, iškrapštau kanopas. Šiek tiek purvo pabyra ant žemės, todėl tvarkingai viską sušluoju. Eržilas žvelgia į mane, paglostau jo kaklą. Širmis prisiglaudžia, paglostau nosiuką. Taip pastovime, kol aš atsitraukiu, paglostau nosį ir sudedu šepečius į spintelę. Uždedu ant kojų visas keturias apsaugas, kantarą pakeičiu kamanomis. Susegu dirželius, paglostau nosiuką.
- Eisim be balno, reik atsipalaiduoti. Galbūt kitą kartą ir be kamanų, - tariu, užsiropšdama ant Cicio. Jolanta mus išleidžia pro duris ir mes patraukiame link gamtos.

**********

Po pasijodinėjimo grįžtame. Laikas jau muša pusę dešimtos, ilgai vaikštinėjom. Prisivedusi širmį prie gardo, nuimu nuo snukučio kamanas, įleidžiu į gardą. Kadangi eržilas nieko nedaro, palieku duris plačiai atidarytas. Nuimu nuo kojų apsaugas, sudedu į spintelę. Su minkštuoju šepečiu nubraukiu atsiradusias dulkes ar šiaip nešvarumus. Paglostau kaklą, sutvarkiusi viską prie gardo, įmetu kelias morkas. Apsikabinu kaklą, po kelių minučių atsitraukusi pakutenu nosiuką.
- Čiau, mažuti. Ačiū už dieną, - išeinu, uždarau gardo duris. Susirenku daiktus ir patraukiu link balninės.

Taigi, tik atvažiavusi iš Sidabro žirgyno, kur pateikiau paraišką dalyvavimui varžybose, ateinu į arklidę. Rankose nešuosi transportinį inventorių, einu tiesiai prie Cicerinio gardo. Mane pamatęs, žirgius tyliai sugugena ir prieina arčiau.
- Sveikutis. Pagaliau vėl startuoosim, - netverdama džiaugsmu sudedu visą inventorių prie gardo ir įeinu vidun. Apsikabinu širmiaus kaklą, eržilas tai pat prisiglaudžia. Paduodu vieną skanėstą nuo savęs, o kitą nuo Monikos, nes pažadas lieka pažadu. Paploju savo mažiui per kaklą, atsinešu iš spintelės skanėstus. Ciceriokas vis žvairuoja į mane, paglostau nosiuką ir imu šveisti kailiuką.
- Kieminės varžybėlės, nėra ko nerimauti, - tariu, masažuodama raumenis. Nugremžus visus purvus plačiais mostais nubraukiu dulkes, pereinu į kitą pusę ir vėl pakartoju.
- Treileris atvažiuos po 10 minučių, todėl skubėti nelabai yra kur, - viską širmiui pasakoju, tai pat atsiprašau, kad neimu Cornet, nes neištversiu dviejų startų. Nušveitus kailiuką, ant nugaros užmetu poponiuką, susegu diržus. Išvalau kojas, snukutį. Padedu šepečius į vietą, ant kojų uždedu transportines apsaugas. Iššukuoju karčius, iš uodegos aprankioju pjuvenas. Iškrapštau kanopas ir uždedu ant snukučio kantarą. Padedu šepečius į vietą, paduodu eržilui skanėstą ir išsivedu iš gardo. Šis susiuosto su Cornet, tuomet atsisveikinu su kitu širmiu ir abu patraukiame link kiemelio.

ŽIRGAS SIDABRO KIEMINĖSE KONKŪRO VARŽYBOSE.

Monika sako, Monika žino. O ji sakė, varyt pas Cicerinį. Kagi- puiku, ji teisi. :D
Balninėje susirenku visą reikalingą inventoriuką, prisipilu pilnas kišenes skanėstų ir patraukiu link širmokšnio gardo. Kadangi skanėstai užima labai daug vietos kišenėse, kokius tris kartus pametu savo pirštines iki kol pasiekiu eržilo gardą. Neseniai su juo startavome, bet ir vėl kibsime į darbelį. Jau visai seniai bešokom, todėl būtent šiandien atsigriebsime. Sukrovusi visą mantą ant kabyklų, iš spintelės išsitraukiu šepečius su apsaugomis. Įėjusi į gardą, viską susidedu prie gardo durų, o tuomet apsikabinu širmokšnį.
- Labukas, vaiki. Varysma jot, :DDD - nusijuokiu iš savo pasakymo ir pavaišinu eržilą skanėstu.
Pasiimu į ranką šepečius kūnui valyti. Pirmiausia nugremžiu visus purvus su guminiu gremštuku, numasažuoju visus raumenis, kad atsipalaiduotų raumenys. Numasažuoju galinę koją, kaklą ir ląstą, minkštuoju šepečiu išvalau snukutį ir kojas. Galiausiai nubraukiu visus purvus su minkštuoju šepečiu, palikdama širmokšnį širmąą. Išvalau papilvę, kojas ir sudėjau visus šepečius į vietą. Iššukavau karčius, iš uodegos išrankiojau visas pjuvenas. Galiausiai ramiai iškrapščiau širmiui kanopytes ir ėmiausi apsaugų dėjimo ant kojyčiųų. Sulipinus lipdukus, išnešu iš gardo šepečius, įdedu į spintelę. Padaviau eržilui skanėstą, užmečiau ant nugaros pobalnį su paminkštinimu ir balnu. Stumtelėjau į priekį ir paveržiau pavaržą, užmečiau poponą, nes lauke lyja, griaudi ir žaibuoja. Paskui nuo kabliuko nukabinau širmiaus kamanas. Pasigavusi galvytę ramiai uždėjau, kadangi eržilas šian visiškai ramus, tai ir nereikia nieko TOKIO daryti. Sutvarkius su kamanomis, pilnai atidariau gardo duris, pasiėmiau prie gardo gulėjusį konkūrinį stekutį. Išsivedžiau Cicero, šis pasižvalgė po arklidę. Paglosčiau kaklą ir abu patraukėme link konkūro maniežo.

**********

Kadangi einant link maniežo pasigavome Jolką, grįžtame jau trise. :D Ši kilnojo man kliūtis, todėl šiek tiek pavargo, bet čia nedaug. :D Gyvens. Priėjus prie gardo, Jolka nuėmė nuo nugaros poponą, o aš atveržusi pavaržą viską nukėliau. Užkabinau ant kabyklos, tuomet įvedžiau Cicerinį į gardą ir nuėmiau kamanas. Paplojau per kaklą, Jolka tuo metu nuėmė apsaugas nuo širmiaus kojų, aš viską prie gardo aptvarkiau. Viską sutvarkius įėjau į gardą, apsikabinau Cicero kaklą.
- Myliokas. :* Ačiū už treniruotę ir ikiukaa, - pakšteliu nosin, paduodu obuoliuką.
Arklininkas priėjo ir įdėjo šieno, o aš tyliai pasišalinau iš gardo, leisdama širmokšniui valgyti. Susirinkau visus daiktelius ir abi su Jolka patraukėme link balninės.

Naktį atvarau į arklidę. Joje visiškai tylu, vienintelis garsas- tai ant šieno knarkiantis arklininkas. Sukikenu ir nešina tik kamanomis ir šiltesniu poponu, tyliai patraukiu link savo strakalo Cicerinio gardo. Šis lūkuriuoja garde, bet ne miega, kaip kitas jo kaimynas Cornet'inis. Pakabinu kamanas prie gardo, pasikuitusi spintelėje išsitraukiu šepečius su apsaugomis. Tyliai įsliuogiu į gardą, nors ką čia ir nuslėpsi- vis vien išsivedus pradės kaukšėti kanopos. Bet juk dabar nepradėsi rėkauti ir lyg girta dainuoti kokios Gagos dainos. xD Todėl lieku prie savo tyliosios misijos.
- Hi, berniuk.
Paduodu eržilui skanėstą, padedu šepečius prie durų ir pradedu valytis. Iššukuoju karčius, iš jų išrankioju visas pjuvenas. Nupurškiu pjuvenas sprajumi ir po kelių minučių iššukuoju be jokio pešimo (čia gavosi savotiška reklama. xD). Iš uodegos išrankioju visas pjuvenas ir padedu šepetį į vietą. Iškrapštau iš kanopų visus purvus, sieneles nuvalau su šepetėliu. Galiausiai imuosi kūno- pradedu gremšti visus sulipusius purvus sukamaisiais judesiais. Viską nugremžiu iš abiejų pusių, ypač atsargiai kojas ir papilvę. Paskui viską dar kartelį perbraukiu minkštu šepečiu, išvalau snukutį ir su kietesniu šepečiu kojas. Sumetu visus šepečius į dėžę.. o ne, per daug garsiai!! Nieko, arklininkas apsiverčia ant kito šono ir toliau miega. Išnešu šepečius į spintelę, uždedu ant kojų visas keturias apsaugas. Cicero jau bando rauti pro gardo duris, bet jį sulaikau.
- Palaaauk, jau tuoj, - paglostau kaklą ir paduodu skanėstą.
Užmetu ant dičkio nugaros poponą, susegu diržus prie papilvės ir prie lastos, širmis pasimuisto ir tyliai sugugena. Pridedu pirštą prie lūpų, C. sukarpo ausytėmis. Pasiėmusi nuo kabliuko uždedu kamanas, sutvarkau visus dirželius ir persimetu pavadžius per kaklą.
- Keliaujam į vaiduoklių medžioklę!

**********

Po labai.. ee.. linksmo pasijodinėjimo grįžtame į arklides. Niekas per daug nepasikeitė- arklininkas apsivertė ant kito šono, širmio kaimynas Cornet'as ir toliau miega. Visi miega, tik šitie du naktibaldos trainiojasi. Įžygiavus į gardą, nuimu nuo snukučio kamanas, jas pakabinu ant kabliuko. Nuimu nuo kojų apsaugas, tyliai sudedu jas į spintelę, nuo nugaros nepamirštu nuimti popono. Kai viską sutvarkau, palieku ant gardo durų, nes kažkur palikau balninės raktą. Nieko, ryt Jolka viską sutvarkys. Įėjusi į gardą, apsikabinu širmį.
- Ačiū, kad esi. Myliukas. Čiau, braške, - pakšteliu nosin ir paduodu morkytę.
Eržilas sukramsnoja ją, apuosto mano rankas ir aš tyliai atsitraukiu. Užveriu gardo duris ir tyliai patraukiu link arklidžių durų. Man praeinant arklininkas sušuko:
- Padėk! Pa-dėk a..ar-klį į vie-tąą!
Dabar jis turbūt sapnuoja baltus arklius. x)

Žygiuoju arklidėmis link vienintelio likusio širmokšnio Cicero gardo. Mane pamatęs, vaikis sugugena ir pradeda kasti kanopa žemę. Sumetu visus daiktus ant kabyklų, pasikuitusi kišenėse ištraukiu eržilui kelis skanėstus. Užėjusi į gardą juos įteikiu, pakedenu karčius ir pakšteliu nosin.
- Pasiilgau, mažuti, - tariu.
Dar šiek tiek pabendravusi imuosi darbelio- valymo. Pirmiausia nugremžiu visus purvus nuo kailio su kietuoju šepečiu, išvalau kojas, labai gerai nugarą, bei kaklą. Padedu šepetį į vietą, nubraukiu nuo kailio visas dulkes su minkštuoju. Cicero jau beveik pasidarė visiškas meškiukas, nes užaugo jau kailis jo. Išvalius kailį, iškrapštau iš kanopų purvus, iššukuoju karčius su šukytėmis ir kietuoju šepečiu. Uodegą tai pat labai kruopščiai išvalau, nupurškiu sprajumi. Baigusi valymą, padedu šepečius į spintelę, iš jos išsitraukiu keturias apsaugas. Užmaukšlinu jas ant širmiaus kojų, sulipinu lipdukus. Užmetu ant nugaros mėlyną, gražų pobalnį, tuomet konkūrinį balną. Uždedu ant eržilo snukučio juodas kamanas, visai neseniai nupirktas. Permetu per kaklą martingalą, perkišu per pavaržą, bei paveržiu ją. Susegu martingalą prie balno, užmetu ant jo poponą. Tai pat mėėlyną. Susegu diržus, patvarkau kamanų dirželius. Pati užsidedu pirštines, pasiimu į ranką pusilgį stekutį ir išsivedu dičkį eržilą į taką tarp gardų. Pakedenu karčius ir abu patraukiame link konkūro maniežo.

**********

Po treniruotės grįžtame į arklidę. Sušalę, pavargę, nemylimi ir nemylintys. Priėjus prie gardo, nuimu nuo širmiaus poponą, nusegu apsaugas, tai pat nukeliu viską nuo nugaros. Įvedu vaikį tik su kamanomis, o ir tas galiausiai nuimu. Paduodu skanėstų už gerą darbą, o tuomet einu apsitvarkyti. Sudedu apsaugas į spintelę, nuplaunu kamanų žąslus. Iš spintelės ištraukiu gardinį širmio poponą, uždedu jį. Apsikabinu kaklą, atsitraukusi paduodu kelis skanėstus, morką ir obuolių. Paglostau kaklą ir išeinu iš gardo, susirenku visus daiktus ant rankų. Užveriu gardo duris ir apsisukusi ant kulno, patraukiu link balninės.
- Čiau, mažas.

Pasiėmusi į rankas visą reikalingą inventorių, žengiu arklidėmis link savojo širmokšnio Cicerinio gardo. Padedu visus daiktus prie gardo, iš spintelės išsitraukiu šepečius ir apsaugas. Įeinu į gardą ir apsikabinu savo mažulį.
- Hi, mažutii. Varom tūsintis, - tariu, paduodama kelis skanėstus.
- Aj tai vat, sveikinu tave su tuo ir tuo, linkiu būt geru arkliuku ir pan., ir t.t. Myliukas, - pasakau, paduodama kelias morkas su obuoliais.
Šiaip širmis visai švarus, palyginus su vakar matytu vaizdu ant First'o kailio. Todėl ganėtinai greitai baigiu visą valymą su kietuoju šepečiu ir imuosi kailiuko gražinimo su minkštuoju šepečiu. Kadangi Cicero nepasižymi "Purviniausias 2010" charakteriu, kailio valymą baigiu vos po keletos brūkštelėjimo per tą pačią vietą. Išvaliusi kailį, išgremžiu kanopas su krapštuku ir iššukuoju karčius su uodega. Nupurškiu pastarąją sprajumi, kad nuo šalčio nesutrukinėtų. Baigusi visą valymą, padedu šepečius į spintelę, paimu į rankas keturias apsaugas. Uždedu jas ant širmiaus kojų, susegu lipdukus, kad dar nenusmuktų. Uždedu ant nugaros pobalnį, ant jo puspoponį, kuris dengia tik subinę ir balną. Paveržiu pavaržą, tai pat uždedu ant eržilo snukučio kamanas.
- Šian nedėsiu martingalo ir tikiuosi, kad šiuo sprendimu nesigailėsiu, - tariu.
Sutvarkau visus dirželius, pasiimu ant spintelės gulinčias pirštines. Apsižvalgau, ar nieko nepamiršau ir galiausiai išsivedu širmį iš gardo į taką. Pakedenu širmiaus karčius ir abu patraukiame link išėjimo iš arklidės.

**********

Parsivedu Cicerinį po pasijodinėjimo į arklidę. Dičkis žengia ramiai, su visiškai šlapiomis kojomis ir šlapiu snukučiu. Priėjus prie gardo, nusegu nuo kojų apsaugas, tai pat visiškai šlapias, ir numetu prie gardo. Įvedu eržilą vidun, nuimu kamanas, kad galėtų atsipalaiduoti. Nuimu nuo nugaros visus daiktus, kai kuriuos nunešu džiūti, o kai kuriuos palieku prie gardo. Paduodu širmiui dar kelis skanėstus jau prabėgusių švenčių proga, tuomet įsisiurbiu į didelę nosį. Galiausiai palieku ilsėtis.
- Čiau, mažiau, greitai vėl aplankysiu, - tariu, paduodama paskutinį skanėstą.
Išėjusi iš gardo, susirenku iš spintelės poponą ir bintus. Visai buvau juos užmiršusi. Užsuku bintus ir uždedu poponą. Paglostau eržilo kaklą ir jau palieku jį visam.

Iki varžybų likus dar maždaug dviems valandoms, einu pas savo širmokšnį. Jau reikia pradėti ruoštis, mano rankose- visi reikalingi daiktai. Priėjus prie eržilo gardo, šis pasitinka mane spyriu į sieną.
- Hie, pikts? Labuka, - tariu, paglostydama kaklą.
Įėjusi į gardą, uždedu ant snukučio kantarą, prisegu prie jo išvedžiojimo pavadį, užmetu ant nugaros poponą.
- Visą kitą sutvarkysim mūsų pasiruošimo vietoj. Varom, - tariu, išsivesdama širmį.

ŽIRGAS VARŽYBOSE "PRO SHOW JUMPING".

Labai greitai parsivedu širmį namo. Varžybos jau baigėsi, likome antri ir tai mano mintyse paliko šiokį tokį pėdsaką. Veduosi eržilą šalia, šis kaip buvo gana ramus, toks ir liko. Priėjus prie gardo, įvedu vidun, Jolanta eina iš paskos ir neša laimėtą inventorių. Garde nuimu Ciceriniui nuo snukučio kantarą, nuo kojų- bintus, o nuo nugaros- poponą. Viską sudedu į spintelę, iš jos išsitraukiu kelis skanėstus. Paduodu juos eržilui, tuomet mosteliu Jolkai.
- Šaunuolis tu šiandien buvai, gerai pasidarbavom abu, x) - tariu, pakedendama karčius.
- Žinai, reikės mums vėl kibti į darbą ir siekti aukštesnės vietos. Dabar toks ekspromtu startas buvo, - pasakau.
Kai Jolka grįžta su skanėstais, sumetu viską į lovį. Kai Cicero pradeda viską doroti, paglostau jo kaklą ir palieku ilsėtis. Sutvarkau visą inventorių, užveriu duris. Abi su Jolka pasišnekučiuodamos patraukiame link raitelių kambariuko.