Linksmai įžengiu į arklides. Tik žirgyne pasijaučiu taip gerai kaip niekur.
Žirgeliai pakelia galveles ir kiekvienas pasisveikina nuoširdžiu žvilgsniu.
Prieinu prie Elbruso gardo.
-Sveikutis,-
pasakau žirgeliui. Šis laimingas, kad jį aplankiau iškiša nosiuka.
Įeinu į meiliuko gardą. Šis priglaudžia prie manęs galvute ir paprašo skanėsto.
Kaip gi aš savo mylimuku nepamaitinsiu. Duodu žirgeliui keletą morkyčių. Kol jis ėda uždedu jam kantarą prisirišu prie gardo virbų.
Su kietu šepečiu iššukuoju jo siaubingai purvina kailį, tada dar kartą nutrinu ir tada nubraukiu su švelnesniu dulkes.
Žirgas paėdęs atsistoja ir palaižo man ranka.
-Ak tu meilenybe,-pasakau žirgeliui ir prisimenu, kad jis pirmasis mano matytas žirgelis esantis toks mielas.
Paglostau žirgui snukuti ir šis net užsimerkia iš pasitenkinimo.
Švelniai iššukuoju žirgui karčius, uodegą. Visa tą laika Elbrusas stovi nejudėdamas, už tai gauna didele, didele morkyte.
-Na tai ką eisim prasimankštinti?,-paklausiu žirgelio- Užteks tau atostogauti.
Atsinešu inventorių. Pirmiausia uždedu žirgui ant nugaros salotini pobalnį, paminkštinimą, užkeliu balną.
Pasiimu pavaržą, ant jos uždedu kailiuką ir priveržiu žirgui balną.
Patapšnoju Elbrusui per kaklą. Duodu morkyte, kol jis kramto uždedu salotini ausinuką.
Kai sukramto greitai uždedu kamanas. Ant nosies kapsulės uždedu kailiuką.
-Būsi gauruotas,-pasakau ir nusijuokiu. Pasiimu apsaugas ir uždedu ant visų keturių kojų.
-Na va einam pūkuotuk,-pasakau žirgeliui ir išsivedu iš gardo.
Užsidedu pirštines, šalmą, striuke. Mes gauruotieji nužingsniuojam į maniežą.
***
Grįžtam pavarge iš maniežo. Sunkiai vilgdami kojas nueinam prie Elbruso gardo.
Įsivedu žirgą į gardą, greitai atveržiu ir nuimu pavaržą, paskui paminkštinima, pobalnį ir galiausiai nukeliu tą sunkiausia naštą- balną.
Paglostau blizgančia nuo prakaito Elbruso nugara. Uždedu poponą, kad mažius nesušaltu ir nesusirgtu.
Pasilenkiu ir nuimu nagafkes, atsistoju ir atsegu kamanų dirželius.
Nuimu visus kailiukus, o tada galiausiai ir pačias kamanas.
Žirgas net pasikrato kai ištraukiu žąslus, geriau aišku ir be jų būtų, bet aš prieš laužtukus.
Paglostau žirgui snukutį vien pagalvojus apie minti kaip kitiems žirgas deda laužtukus.
Pabučiuoju jam į dailų snukutį ir mintyse prižadu, kad nei vieno žirgo nepriversiu kentėti.
Atsistoju ant kojų pirštu ir pasistiebus nuimu didžkiui nuo ausyčių ausinuką.
Visus daiktus padedu už gardo. Įeinu vėl į žirgo gardą, įpilu į ėdžias truputį avižų, įmetu kelis obuoliukus.
Pabučiuoju savo mylimukui į snukutį ir nuskrajoju pas kitų manęs laukiančių gražuolių.