Linksmai įžingsniuoju į arklides. Pasisveikinu su savo visais mylimukais.
Pribėgu prie savo naujokėlio Magic Daudie.
-Sveikas, mažį,-pasakau žirgeliui. Ryžiukas pakelia auseles ir suklūsta.
Įeinu į žirgo gardą. Magicas atsitraukia atgal.
-Nebijok,-pasakau ramiai,- tikiuosi draugausim. Ištiesiu ranka su morkyte.
Žirgas nepatikliai pažiūri į mane. Aš jam nusišypsau ir prieinu arčiau.
Žirgas atsargiai prieina prie manęs ir apuostęs morką ją suvalgo.
-Gerutissss,
-pasakau žirgeliui ir prieinu arčiau. Paglostau nuo kramtimo jo judanti snukutį.
Žirgas pažiūri į mane nepasitikėjimo pilnu žvilgsniu. Prieinu arčiau ir duodu dar vieną morkyte.
Paglostau nepriekaištingą jo kaklą, nugarą.
-Nieko priprasi,- pasakau žirgeliui. Jaučiuosi kaip beprotė kalbėdama su žirgais, bet jau tokia aš, man žirgai kaip žmonės, nebylus draugai.
Duodu dar vieną morkytę. Žirgas ją tuoj pat sukramto.
-Lepunėlis būsi,- nusijuokdama pasakau. Išeinu iš gardo ir netrukus ateinu su kantaru.
Atsargiai prieinu prie žirgelio. Jis atrodo jau drąsesnis, bet nepasitikėjimo žvilgsnis vis dar išlikęs.
Duodu jam dar vieną morkytę. Patapšnoju per kaklą, mikliai uždedu kantara prisegu prie leicos.
Jau einu tik mane sustabdo. Žirgas stovi vietoj niekur nenorėdamas eiti.
-Eime mažiau,-pasakau ryžiukui.- Nagi užsispyreli,- duodama morkyte,-pasakau.
Žirgas susimąstes pažiūri į morkyte ir į mane, bet lieka vietoje stovėti.
Na ką jau su tokiu darysi, pririšu prie gardo. Išeinu ir netrukus grįžtu nešina šukų dėže.
Paglostau žirgui kaklą ir pradedu švelniai šukuoti jo karamelinį kailiuką su šepečiu.
Magic Daudie atsipalaiduoja, bet žvilgsnis vis dar lieka toks pats susikaupęs, susimąstęs, bijantis, nepasitikintis.
Duodu jam skanėstą. Paglostau jam nugarytę ir randu vietą kuria pakasius labai patinka Magic Daudie.
Dar kartą pakasau prie gogo ir žirgas užsimerkia, o lūpa net atvimpa.
Nusijuokiu, dar niekada nesu mačius tokio žirgo.
Su šukomis iššukuoju žirgui karčius, atsargiai prieinu prie užpakalio.
Paglostau prie užpakalinės kojos, kad žinotu ir neįspirtu.
Atrodo žirgas ne iš tų kurie mokėtu spardytis, iššukuoju jam uodegą.
Patapšnoju per kaklą ir duodu skanėstą. Pasilenkiu ir paglostau priekine koją, žirgas atsargiai pakelia koją ir aš jį pagyrusi, davusi skanėsta išvalau kanopą.
Taip išvalau visas keturias kanopas. Baigusi atsistoju ir nusibraukiu nuo kaktos prakaita.
-Gerulis,-pasakau ir duodu skanėsta. Pabučiuoju žirgui į snukutį, nuimu kantarą.
Į ėdžias įdedu keletą obuoliukų, morkų, skanėstų ir atsisveikinus išeinu.